Šimtalapis [Kepėjai be stabdžių]

Neslėpsiu – kai gavau pasiūlymą mest iššūkį „Kepėjų be stabdžių“ projekte, nejuokais kinkos drebėjo :)) o dar labiau pradėjo drebėt, kai supratau, KOKS tai iššūkis. Na bet.. man gi patinka iššūkiai :) todėl jau po visko galiu parašyt, kaip man sekėsi/nesisekė susidorot su pono Šimtalapio kepimu :)
na, visų pirma receptas:

Reikės:
500 g miltų,
25 g mielių,
125 ml pieno,
2,5 kiaušinio,
1 stiklinės aguonų,
500 g sviesto ( gali būti perpus su margarinu EVE) būtinai 82% riebumo,
300 g cukraus,
Pora saujelių razinų.

Gaminimas:
Mieles užpilti šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Palikti, kad pakiltų.
Kiaušinius su pienu paplakti, suberti miltus ir pakilusias mieles.
Užminkyti tešlą.
Ji lipni, tad minkant vis pasitepkite rankas riebalais.
Tešla minkoma apie pusę valandos!!! (Minkant girdisi pokštelėjimas tešloje, tai – oro pūslelės, kurios būtinos; kuo daugiau pūslelių – tuo geriau).
Tešlą padaliname į 5 vienodus gabaliukus, viršų patepame lydytu sviestu, paliekam, kad pakiltų.
Imamas vienas gabalėlis, truputį pakočiojamas, dedamas ant stalo, patepto sviestu, ir pradedama tampyti į visas puses. Plonumas turi būti kaip laikraščio lapo.
Visas sviestas išlydomas, atvėsinamas ( nebūtinai iki visiško atšalimo).
Ištampytas lakštas gausiai (!!!) apipilamas sviestu ( bet jo turi užtekti visiems lapams aplieti) ir taip pat gausiai apibarstomas cukrumi ( jo kiekio taip pat turi užtekti visiems lapams).
Imamas kitas pakilęs blynelis, pakočiojamas, užvyniojamas ant kočėlo ir pernešamas ant jau ištampyto lakšto ant kurio jis plonai ištampomas. Vėl pilamas sviestas ir t.t. Taip ištampomi visi gabalėliai tešlos.
Viršutinis lapelis apipilamas sviestu, cukrumi, apibarstomas razinomis. Voleliu sudedamos nuplikytos ir permaltos aguonos( mėsmale ar trintuvu). Pradedant nuo krašto standžiai suvyniojamas volelis ( nesijaudinkite, sviesto neišbėga nė lašo, nes kol jūs tampote kitą lakštą, jis apstingsta ant prieš tai aptepto lakšto).
Perkelkite vyniotinį į skardą. Geriausia naudoti formą su skyle. Jei tokios neturite – nieko baisaus, nes nukentėti gali tik vaizdas. Pakildinama. Kepti apie 1-1,5 valandos, iki 180-200C įkaitintoje orkaitėje. Kad neapdegtų, kai tik parus uždenkite folija. Gaunasi 28 cm skersmens ir 8 cm aukščio pyragas.

Ir maniškiai įspūdžiai: šiaip Šimtalapį kartą jau esu kepus. Nepamenu, ar pagal šį receptą. Greičiausiai ne, pagal kažkurį kitą iš supermama.lt receptų lobyno. Tą kartą, kaip ir galima tikėtis, nekas pavyko. Nors, girdėjau, kad tai buvo ne pats blogiausias variantas, tačiau vis tiek: lakšteliai buvo per stori [matyt per mažai laiko minkyta] ir visas buvo kažkoks sausokas. Antrąkart sakiau darysiu, kol pavyks.
Pradžia buvo labai nekokia: išsipylė pienas, pabiro visur aguonos, viskas išsivartė.. o galiausiai, supylus visą nurodytą miltų kiekį [o juk ir ne visus iškart pyliau] supratau, kad kažkas vis tik ne taip. Tešla, bent jau aš tuo šventai tikėjau, buvo per kieta!!! Ir nors muškit netikėjau, kad įmanoma bus ją minkyt, o dar virš pusvalandžio!! Taigi, kai jau buvau beveik beišmetanti tą TEŠLĄ į šiukšliadėžę, atbėgo Mamukas mano, atėmė ją neatidavė. Apie tai – vėliau.
Taigi, antrąkart dariau viską tą patį, tačiau miltų dėjau gal tik kiek daugiau nei 300g. Nežinau, kodėl man taip gavos. Vis pabarstydavau miltais stalą, vis pasitepdavau aliejum rankas – sunku pasakyt, kiek čia to extra aliejaus ir miltų buvo sunaudota, bet žinokit.. nuoširdžiai minkiau tą tešlą ~45min!! Dievaži, iš pradžių su meile, paskui su nuovargiu, o paskui su pykčiu, bet kaip nepokšėjo man ten niekas, taip nepokšėjo. Arba nežinau, kaip turi pokšėt.. Žodžiu, rizikuodama ir bijodama toliau viską dariau pagal nurodymus, tačiau dėl mano menko sugebėjimo padalint ką nors į lygias dalis, nepastebimai vieną iš penkių gabalėlių stipriai per mažą palikau. Tad supratau, kad maniškis Šimtalapis neturės vieno [o tiksliau – daugelio] sluoksnių.. na bet. Su pačiais sluoksniais irgi paprakaituot teko. Pirmasis, aišku, gėlytės :) o kiti, kai jau tampymas vyksta ant prieš tai buvusio – oho. Ir formą sunkiau atitaikyt, ir šiaip.. Na, bet gavos, kas gavos. O kas gavos, matot :) šitas man buvo skanesnis, nei pirmas dublis :) AIŠKU, ne tobulas, bet vis šis tas.

Kas dėl „Kepėjų be stabdžių“ – nuo pat pirmo iššūkio mėgindavau. Bet tiek mano bandymų patirdavo fiasko, kad net baisu. Tačiau tas visai įkvėpė mane galbūt net sukurti atskirą rubriką blog’e – „nesėkmės virtuvėj“ :)) žiūrėsim, gal įkvėpimas taps realybe.

p.s. su ta tešla, kurią atėmė Mamukas buvo padarytos machinacijos ir iškeptas Šimtalapio labai tolimos giminės pusbrolis :)) paprasčiausias vyniotinis su uogienės pertepimu. O ką, vis tik tešla buvo ne beviltiška.

1 thought on “Šimtalapis [Kepėjai be stabdžių]

Parašykite komentarą