Obuolių savaitė. Tryniau rankas: oj, dabar tai turėsiu progą pasireikšt ir aš. Juk tai – obuolys, iš jo galima padaryti daug gėrio. Ir tik staiga susizgrimbau, kad nežinau, ką darysiu. Dauguma mano bandymų išgauti iš obuolio viską, ką galima, buvo kitų blogerių patirtim, išmintim ir idėjom. Kartotis nenoriu. Taip pat nenoriu kepti paprasto obuolių pyrago. Taigi, susimąsčiau, bėda: ką daryt? Bet išsitraukus retai vartomą [gėda], tačiau gerą „Virtuvės džiaugsmai“ knygą, nusiraminau.
„Obuoliai raudonajame vyne“ – skambėjo įdomiai. Ir nieko čia įmantraus, pasirodo. Bet nieko panašaus niekad nedariau. Džiaugiuos, kad pavyko.
Ir kvepėjo mano virtuvė Kalėdomis. Miela. Laukimas prasideda ir mano namuose :)
O naudoti reikėjo:
4 ne per didžiausius obuoliukus
6 šaukštus želatinos [tikiu, būtų užtekę ir 4]
Puodelį [~200ml] raudono vyno [naudojau sausą]
keletą gabaliukų citrinos žievelių
arbatinį šaukštelį cinamono
iš anksto pasiruoštos želės [apie puodelį]
šaukšto cukraus
Na, o procesas toks: pirmiausiai pasigaminau želę. Naudojau persikų, bet po to pagalvojau, kad tiktų labiau kontrastingos spalvos ir skonio. O dar vėliau supratau, kad koks skirtumas? Naudokim želė tokio skonio, kurio labiausiai mėgstam. Taigi, želę pasigaminam taip, kaip siūlo gamintojai ir paliekam užstingti. O be to, prie to pačio, užsimerkiam ir želatiną. Naudojau gal 6 šaukštus, bet supratau, kad būtų užtekę ir kokių 4. Taigi, želatiną paliekam bringti.
Kai želė užstingsta, galim judėt toliau. Arba, jei esam darbštuoliai, galim ir jos stingimo metu. Tačiau želė stingsta ne minutę, o likęs procesas – neilgas. Tiesa, jei turit sėklalizdžių išėmimo prietaisą. Aš neturiu. Todėl labai pavydžiu tiems, kurie gali sėklalizdžius išimti greitai ir neskausmingai. Aš, deja, išiminėjau peiliu. Labai nenubiednėjau nuo to, bet laiko užėmė daugiau. Taigi, obuolius be sėklalizdžiu jau turim, ar ne? Gerai. Tada puode užverdam vyną kartu su citrinos žievelių gabaliukais ir cinamonu. Į vyną dedam obuoliukus ir troškinam apie 10 minučių.
Išimam ir padedam, kad atšaltų. Į dar karštą vyną [prieš tai iš jo išėmę citrinų žievių gabaliukus] dedam cukrų ir išbrinkusią želtiną. Viską išmaišom, kol ištirpsta.
Jei prieš tai pasiruošta želė jau sustingo, o ištraukti obuoliai atvėso, tada dirbam toliau: į obuolius dedam želė, pačius obuolius – į desertinę. 
Tada pilam vyną su želatina
ir viską paliekam sustingti.
Originaliam recepte prie šio deserto siūlomas ir vanilinis padažas. Bet gaminau ne visai pagal receptą, tai ir padažo nebus. Liks kitam kartui. O naudojau purškiamą grietinėlę. Visai tiko. Keistas toks derinys, bet man visai geras pasirodė vyno želė skonis. Ir šiaip, smagus desertas – neapkraunantis skrandžio. O jei vynas būtų naudotas saldus, būtų saldžiau. Viskas pagal skonį.
Taigi, skanaus! :)