Paskutiniu metu turiu labai mažai laisvo laiko. Todėl ir į virtuvę užsuku rečiau. Čia pasiteisimas, kodėl rūtuliuko virtuvėj kol kas toks štilis :)
Na, o kartais būna ir taip, kad kai turi laiko daug, ima ir nesinori nieko gaminti. Taip buvo ir man ne per seniausiai, kai nuvažiavau pas tėvus, ir buvau paprašyta iškepti daug, dietinių ir skanių sausainių. O aš buvau taip pavargus, maniau, jau šio prašymo neišpildysiu. Na, bet naujausiam „Darbštuolės“ numery radau tikrai paprastą receptą, kuris bent iš dalies pateisino lūkesčius. Kaip tik radau šaldytuve majonezo, kurį jau verkiant reikėjo sunaudot. Ką gi, pagalvojau, tai yra tai, ko reikia. Jau seniai galvojau pabandyt išsikepti sausainiukų su majonezu, bet vis pabijodavau. Ir štai tokia proga..
Pradėsiu nuo to, ką siūlo naudoti recepto autorė:
200g margarino
200ml majonezo
šaukštelį sodos
2 šaukštus grietinės
stiklinę cukraus
3 stiklines miltų
razinų ir riešutų saujelę
Mano pastabos: naudojau margariną kepiniams, majonezas buvo neriebus. Tešla, kuri turėjo būti grietinės tirštumo, buvo toli gražu ne tokia, todėl dėjau daugiau majonezo.
Taigi, pasak recepto, gaminti reikėjo taip:
Miltus supilti į dubenį, ten pat įtarkuoti margariną. Išminkyti. Tuomet supilti majonezą, cukrų, grietinę, sumaišytą su soda. Ir viską sumaišius turėjo gautis grietinės tirštumo tešla. Man, kaip sakiau, taip neatsitiko, nežinau, kodėl.. na, bet padidinus majonezo kiekį, viskas buvo gerai.
Į skardą, išklotą kepimo popierium, dedam po šaukštelį tešlos. Ant viršaus įsodinam po riešutą ar raziną – kaip jums labiau noris :)
Aš tešlos dėjau po didelį šaukštą, todėl maniškiai sausainiai buvo sausainiai, o ne sausainiukai. Be to, kepdami jie išsiplėtė ir suploštėjo.. Bet skonis dėl to nenukentėjo. Ragauti, prisipažįstu, bijojau. Bet nenusivyliau. Greitai pagaminami, traškūs ir ryškaus skonio sausainiai. Tik va, dėl sveikumo galima ginčytis. Bet juk ne kasdien juos kepu. Taigi,
Skanaus :)
Šaltinis: „Darbštuolė.“ 2009 vasaris